NUO VIENOS SUNKIAUSIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ – DIFTERIJOS, IR VAIKAI, IR SUAUGUSIEJI SKIEPIJAMI NEMOKAMAI

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje paskutinį kartą difterijos atvejis registruotas daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras nurodo, kad  jau kurį laiką stebimi tam tikri nerimo ženklai dėl itin išaugusio difterijos atvejų skaičiaus. Šiemet kaimyninėje Latvijoje užfiksuotas ir vaiko mirties nuo šios ligos atvejis.

Pastaraisiais metais nuo difterijos paskiepytų vaikų dalis siekia apie 90 proc., tačiau valstybės lėšomis suaugusieji nuo difterijos profilaktiškai skiepijasi gana vangiai, pavyzdžiui, pernai pasiskiepijo 33 367 asmenys, užpernai – 23 277 suaugę asmenys.

Skiepai apsaugo nuo susirgimo

Primename, kad pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių Lietuvoje kūdikiai ir vaikai nuo difterijos kombinuota vakcina (t. y. kartu apsaugančia ir nuo stabligės bei kokliušo) skiepijami 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., vėliau imunitetas sustiprinamas sulaukus 6–7 metų ir 15–16 metų amžiaus.

Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos, suaugusiems skiepus reikia kartoti kas 5–10 metų (atsižvelgiant į skiepų aprašą) – vyresni nei 26-erių metų amžiaus žmonės kas dešimtmetį nuo difterijos yra skiepijami valstybės lėšomis.

Kokia tai liga?

Difterija – tai ūmi viena sunkiausių užkrečiamųjų infekcinių ligų, plintanti oro lašiniu būdu, pasižyminti dideliu mirtingumu. Ligą sukelia difterijos lazdelė (Corynebacterium diphtheriae, retai – Corynebacterium ulcerans ir Corynebacterium pseudotuberculosis). Tai mikroorganizmas, ypatingas tuo, kad į aplinką išskiria stiprų nuodą (toksiną), kuris ir sukelia visus difterijai būdingus ligos požymius bei pažeidžia įvairius organus, taip sukeldamas įvairių ligų komplikacijų. Šios bakterijos dažniausiai pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę (nosies, gerklės, ryklės, tonzilių ir viršutinę trachėjos dalį) rečiau pasireiškia akių, lytinių organų, odos ir žaizdų difterija.