NUO SKARLATINOS SKIEPŲ NĖRA: IŠVENGTI LIGOS PADEDA HIGIENA

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad šiemet užregistruota kur kas daugiau skarlatinos atvejų nei pernai. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad priešpandeminiu laikotarpiu – 2019 m. – susirgimų skarlatina buvo užfiksuota nepalyginamai daugiau.

Kaip užsikrečiama?

Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija. Ji perduodama oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su ligoniu arba užkrato nešiotoju: įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia užsikrėtęs asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis metu. Užsikrėsti galima nuo kalbančio, čiaudinčio ar kosinčio asmens, kuris serga  angina, ar sveiko bakterijų nešiotojo. Užsikrėsti taip pat galima geriant ar valgant iš tų pačių indų, liečiant streptokoko pažeistas odos vietas.     

Karščiavimas, angina ir bėrimai – pagrindiniai simptomai

Skarlatinos inkubacinis periodas trunka 1–7 dienas, dažniausiai 2–3 dienas, kartais gali būti ilgesnis. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu (iki 39–40 °C), susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai. Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę.

Kaip apsisaugoti?

Skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl pagrindinės priemonės, padedančios apsaugoti save ir aplinkinius nuo šios infekcijos, kuria susirgti galima ir pakartotinai, yra tinkama rankų higiena bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis.

Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankytis ugdymo įstaigoje. Pradėjus gydymą antibiotikais vaikai jau po 24–48 val. tampa nepavojingi aplinkiniams, tačiau, kada jie galės grįžti į kolektyvą, patars šeimos gydytojas. Rekomenduojama nesinaudoti tais pačiais indais, kuriuos naudoja sergantysis, dažnai vėdinti patalpas, vengti nebūtinų artimų kontaktų su namuose esančiu sergančiuoju.

Būkite sveiki!